Nakties tamsą švelniai geria
Veidrodinės akis tavo
Vėjo gūsiai primena kažką
Tarsi tolima vaikystės pasaka
Ji svajoja,
Kad pas ją atjoja princas
Baltu baltu žirgu
Joja...
O ji galvoja,
Kad tų princų šimtas
Baltus žirgus
Jau balnoja
Tamsus stiklas neišleidžia tylių
Nevilties ir laukimo tonusų
Kiek prie jo prarymojai naktų
Kiek jame palikai paslapčių
Ji svajoja,
Kad pas ją atjoja princas
Baltu baltu žirgu
Joja...
O ji galvoja,
Kad tų princų šimtas
Baltus žirgus
Jau balnoja
Dar lig šiol tu pamiršt negali
Į tikrovę tu retai tegrįžti
Juk svajonės dužta kaip ir stiklai
Kad ir kaip jas saugai šventai
Ji svajoja,
Kad pas ją atjoja princas
Baltu baltu žirgu
Joja...
O ji galvoja,
Kad tų princų šimtas
Baltus žirgus
Jau balnoja