Nakties tamsą švelniai geria Veidrodinės akis tavo Vėjo gūsiai primena kažką Tarsi tolima vaikystės pasaka Ji svajoja, Kad pas ją atjoja princas Baltu baltu žirgu Joja... O ji galvoja, Kad tų princų šimtas Baltus žirgus Jau balnoja Tamsus stiklas neišleidžia tylių Nevilties ir laukimo tonusų Kiek prie jo prarymojai naktų Kiek jame palikai paslapčių Ji svajoja, Kad pas ją atjoja princas Baltu baltu žirgu Joja... O ji galvoja, Kad tų princų šimtas Baltus žirgus Jau balnoja Dar lig šiol tu pamiršt negali Į tikrovę tu retai tegrįžti Juk svajonės dužta kaip ir stiklai Kad ir kaip jas saugai šventai Ji svajoja, Kad pas ją atjoja princas Baltu baltu žirgu Joja... O ji galvoja, Kad tų princų šimtas Baltus žirgus Jau balnoja