Rytas kviečia gerti arbatos
Vakaras degtinės metas
Saulė liūdnoji sesuo tuokias
Virtuvėj vienatvė juokias cha - cha
Noris vilku kaukt noris būt linksmam
Ir nesuprantu ko taip liūdna man
Žinau jog tylėjimas auksas, tikėjimas duona
Diena ką atima naktis atiduoda
Ar žiema balta knyga atversta
Ar vasara žalia ranka sužeista
Juodas liūdesys kairėj ir dešinėj
Juodas liūdesys slypi manyje
Ei muzikante dar sugriežk ką nors
Gal tas liūdesys praeis kada nors
Gal žodžiai juodi baltąjam lape
Kam nors kažkada bus kelio žvaigžde
Pr.