Rytas kviečia gerti arbatos Vakaras degtinės metas Saulė liūdnoji sesuo tuokias Virtuvėj vienatvė juokias cha - cha Noris vilku kaukt noris būt linksmam Ir nesuprantu ko taip liūdna man Žinau jog tylėjimas auksas, tikėjimas duona Diena ką atima naktis atiduoda Ar žiema balta knyga atversta Ar vasara žalia ranka sužeista Juodas liūdesys kairėj ir dešinėj Juodas liūdesys slypi manyje Ei muzikante dar sugriežk ką nors Gal tas liūdesys praeis kada nors Gal žodžiai juodi baltąjam lape Kam nors kažkada bus kelio žvaigžde Pr.