Dienos pašėlusiai
Ilgos lenktynės
Ieškant žadėto
Laikino būsto.
Dienos kaip knygos
Vienoj lentynoj.
Kas gi rustybės
Jas tiek pripustė?
Kas išdalino
Gyvenimo grožį?
Rytmečio klegesį?
Vakaro tylą?
Kas gi išrovė
Čia augančia rožę
Ir savartyną
Toj vietoj supylė?
Ir niekas širdim
Neišlydys metalo.
Nera nieko seno,
Nera nieko naujo.
Nereikia melu
Užmokėt už mela.
Nereikia krauju
Užmoket už kraują.