Dienos pašėlusiai Ilgos lenktynės Ieškant žadėto Laikino būsto. Dienos kaip knygos Vienoj lentynoj. Kas gi rustybės Jas tiek pripustė? Kas išdalino Gyvenimo grožį? Rytmečio klegesį? Vakaro tylą? Kas gi išrovė Čia augančia rožę Ir savartyną Toj vietoj supylė? Ir niekas širdim Neišlydys metalo. Nera nieko seno, Nera nieko naujo. Nereikia melu Užmokėt už mela. Nereikia krauju Užmoket už kraują.