Tikėk ir pasaka ateis
Tuščias kiemais, namų stogais.
Pro langus, kaminą, duris
Staiga priskris...
Stebuklų pilnas kambarys.
Tada spalvotas lis lietus,
Ir nudažys namų stogus,
O danguje aukštai, aukštai, tikrai!
Ne debesys - skraidys drambliai!
Upely žuvys uždainuos,
Ir į šiltus kraštus išjos.
Į ryto rūką pakinkyti nuostabiai
Geltoni saulės spinduliai.
Varvekliai vasarą kabos
Ir nebijos vaikai tamsos,
Nes visos žvaigždės iš juodos, juodos nakties
Į žemę leisis jiems ir švies.
Tikėk ir pasaka ateis
Tuščiais kiemais, namų stogais,
Pro langus, kaminą, duris, staiga priskris
Stebuklų pilnas kambarys...
Stebuklų pilnas kambarys...
Stebuklų pilnas kambarys...