Tikėk ir pasaka ateis Tuščias kiemais, namų stogais. Pro langus, kaminą, duris Staiga priskris... Stebuklų pilnas kambarys. Tada spalvotas lis lietus, Ir nudažys namų stogus, O danguje aukštai, aukštai, tikrai! Ne debesys - skraidys drambliai! Upely žuvys uždainuos, Ir į šiltus kraštus išjos. Į ryto rūką pakinkyti nuostabiai Geltoni saulės spinduliai. Varvekliai vasarą kabos Ir nebijos vaikai tamsos, Nes visos žvaigždės iš juodos, juodos nakties Į žemę leisis jiems ir švies. Tikėk ir pasaka ateis Tuščiais kiemais, namų stogais, Pro langus, kaminą, duris, staiga priskris Stebuklų pilnas kambarys... Stebuklų pilnas kambarys... Stebuklų pilnas kambarys...