Vytautas Kernagis - 100 Pavasarių lyrics

Galvom suaugę, baras profesoriai, Kad vietomis gabus, bet nerimtas. O man, kur pasižiūru, visur pavasariai - Kiekvienoj kišenėj pavasarių šimtas! Išeini - aplinkui gyvenimo potvynis Visus širdies kalnus baigia apsemti. Bendrai pasiutimas eina visuotinis, Taigi neimsi perneval trūnyt ir senti. Nusigrįžta, kad saulė per kaitriai nekaitintų, Kad akuliorių stiklai neištirptų, O jei plaukus rasa katram suvilgytų, Tuoj tuoj tuoj tuoj tuoj bėga kirptis. Ta-ra-param... O aš kaip ir nenoromis, kad ir juokaudamas, Kišenę ar burną vos atveriu - Ir veržias pavasariai - cypdami, sprausdamies, Ir raitos, ir raitos, ir raitos žaliūkščiai po patvorius. Ir daryk, kad išeitų kaip nors kitoniškai - Tik pirštą nuversi, įkišęs duryse... Matyt, liga čia pristojo chroniška Ir nieko čia jau nebepadarysi! Tam-tarira-raram...