Vytautas Kernagis - Dūmelis danguje lyrics

Kol aš dar žilas nebuvau, Skraidžiau padebesiuos. Bet iš aukštybių nukritau Ir žemėje rausiuos. Ir doras būti aš bandžiau, Ir apsimest kvailiu, Kol vieną kartą pamačiau, Kad nieko negaliu. Žiūrėk, kaip sklaidos virš manęs aukštai Dūmelis danguje. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsako, deja. Žiūrėk, kaip sklaidos virš manęs aukštai Dūmelis danguje. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsako, deja. Kuriems velniams seniems viltis – Ir ką ji bepadės! Bet dūžta ir jauna širdis Nuo netikros vilties. Tad ir doras būti aš bandžiau, Ir apsimest kvailiu, Kol vieną kartą pamačiau, Kad nieko, nieko negaliu. Žiūrėk, kaip sklaidos virš manęs aukštai Dūmelis danguje. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsakų, deja. Žiūrėk, kaip sklaidos virš manęs aukštai Dūmelis danguje. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsako, deja. Žiūrėk, kaip sklaidos virš manęs aukštai Dūmelis danguje. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsako, deja. Žiūrėk, kaip sklaidos virš manęs aukštai Dūmelis danguje. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsako, deja. Ir tu išnyksi, kaip matai, Be pėdsako, deja. Ir tu išnyksi, kaip matai...