Vytautas Kernagis - Severiutė lyrics

Aš esu Severiutė nuo Užpalių kaimo Kur gelžkelis suka į pietus Kur bėgiais ėjau aš basa Kaip nėščia iš namų išvaryta skalbbėja. Lyg paskutinei, prie didelio užtiesto stalo Nebuvo man vietos Už nugaros man negirdint kalbėjot, kalbėjot Už nugaros man negirdint kalbėjot, kalbėjot Už nugaros man negirdint kalbėjot, kalbėjot Aš nebuvau jum sesuo, aš tik ausdavau baltinius Pati auginau savo trečiąjį nebylį brolį Prisiverkiau mirusio tėvo medinėje lovoje Ir jūsų nekaltinu... Lyg per peilius ėjau aš per gruodą, bridau kaimo molį Toli gyvenau aš nuo jūsų, nuo Užpalių kaimo, už mylių Naktim apie mažą baltgalvį vaikelį, baltgalvį vaikelį Šnekėdavau su žole Man grojo armonika mažas kupriukas, kur užpernai mirė Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele Jis sakė mane alučiu aprėdysiąs, apausiąs mane dalgele Dieve tu mano, aš net nemačiau, kad pasenom Kaip didelis apšviestas miestas, traukinys šitą naktį praėjo, O aš gi tiktai Severiutė, o aš gi verkiu kaip piemenė Kaip tyliai ant nebaigto audinio verkia kuprota audėja Šitiek metų praėjo ir vėlu jau paguosti, Jums piemenės reikėjo, jums meilužės reikėjo, Jums guodėjos basos reikėjo, guodėjos basos... Ką iš manęs jūs padarėt, važiuoti, bagoti, batuoti? Aš juk tiktai Severiutė, aš trečiojo nebylio brolio sesuo. Šitiek metų praėjo ir vėlu jau paguosti, Jums piemenės reikėjo, jums meilužės reikėjo, Jums guodėjos basos reikėjo, guodėjos basos... Ką iš manęs jūs padarėt, važiuoti, bagoti, batuoti? Aš juk tiktai Severiutė, aš trečiojo nebylio brolio sesuo.