Pabudo rytą Kukutis ir mato: Jis pats guli šalia nebegyvas. Troba atšalusi,o pro duris mato: Ant snieguoto kalnelio šermenim skerdžia kiaulę. Prie stalo moterys duonriekiu Ieško kažko atverstuos plaučiuos. Ir mato Kukutis pro langą: leidžiasi aeroplanas, Pakyla išgąsdintos varnos. Pro kita langa nosis prie stiklo priploję Žiuri buretų vaikai. O pro virtuvės langa - po Niagaros kriokliu Giminės verkia Kukučio. Atsirėmę i mašinas Ir labai ryškiai fotografuodamiesi. Galvoja Kukutis: Kaip gražiai viskas vyksta, Kaip manęs gailisi, kaip gražiai apšneka! Tikriausiai duos man kokią premiją, Ranką paspaus arba pagirs visuotiniam narių susirinkime!