[Priedainis, Pushaz:] Mano knyga be pavadinimo, be viršelio Ją rašau klūpėdamas ant kelių Nes aš tikiu, aš tikiu, aš tikiu O tu? [Pirmas kupletas, Pushaz:] Suoliukas, kiemas, rebiatos, rankoj kortos Pas vieną kamuolys, pas kitą alus, žodžiu komfortas Nuo ryto kašės aikštelėj bumsim Vakare jau žinom, po langais trinkos lupsim Čia vaikystę keitė paauglystė Čia nekaltas sparingas galėjo virsti žmogžudyste Tai ne filmukai, ne žaidimai ir ne naujiena Visi, kas iš betono, trynė savo kiemą Tėvukas, amžiną atilsį, norėjo, kad sportuočiau Nuo ryto iki vakaro bėgiočiau Panašiai ir buvo - treniruotės dvi ar trys į dieną Rytų kovos menai padėdavo kitam kieme Stalo tenisas, slidinėjimas ir futboliukas Tempė mane kaip darbiniai arkliukai Gerai, kad broliukai taip pat judėjo Kas rankinį, kas neramius girtuoklius į pavėsį dėjo Taip augom, taip stovėjom, taip panas mylėjom Ilgai nežaisdavom, jos pačios to norėjo Šokis vienas, šokiai du, žiūrėk į plotą Šmaukšt, kaip du kart du Taika [Priedainis, Pushaz:] [Antras kupletas, Pushaz:] Nieko nėra amžino, supratau po kelių metelių Kai pavojinga tapo kiekviena dienelė Stiprėjom mes, kažkam jau kėlėm nerimą Tamsios naktelės estafetę perėmė Kažkas surado moterį, kažkas pamilo butelį Vieni norėjo dirbti, kiti - užsidirbti Kažkas ėmė kristi, kažkas - kilti Gyvenimas, žodžiu, kitaip ėmė virti Razborai, kaifas, vodkė, babkės Tu dar vaikis, o jau suki kažkokias varkes Pykomės su visais ir tarp savų Nes atsirado vertybių naujų Negali išduoti, turi tik saugoti bro Negali atsukti nugarą, kas atsuka - čmo Konfliktai namie, tėvai nemiega Jie nežino, kas tu, kur tu, tik mato šaltą sniegą Pirmos meilės, kurios dažnai subyra į šipulius Ir ne visi sugyja, ne visi vyrai Sulaužyta ranka, pamėlusi akis Tai kasdienybė, tu - vilkas, ne avis Bet staiga radai, o gal atrado tave Tai tikra aistra, meilė tikra, amžina Tai suteikė progos įkvėpti gryno oro Tai pakeitė tikslus, pasaulį, tavo norus Tai stebuklas iš šešių raidžių H.i.p. h.o.p Nuo šešiolikos iki dabar mes kartu, kartu [Priedainis, Pushaz:] [Trečias kupletas, Pushaz:] Metukai bėgo ir pyspuogius keitė barzda Buvo plona, dabar stora, šiurkšti oda Patinka man, kas suteikia brandumo Ar viskas, ar samanė, ar darbai prie albumo Suvystė mane kaip vysto kūdikį Su muzika atgimsti iš naujo, o ne nudegi Pamilti vėl mamą, seserį ir švogerį Ne imti, o duoti dažniau mokiausi Per hiphopą atradau funk'ą, blues'ą, jazz'o groove'ą Per hiphopą sutikau nuostabių žmonių krūvą Per jį supratau knygos jėgą Pradėjau stumt, bet stumt savo tilegą Mano sūnus - tai Dievo dovana Ir jis, ir aš - tai ta pati daina Auginu griežtai, bet ne kareivį Stovėt už savo tiesą, artimą, naudoti meną, o ne peilį Gal bus chirurgas, gal banko šefas Gal grieš smuiku, gal pankas, gal pokerio specas Svarbiausiai, savo širdies klausytų Laimingas, geras žmogus būtų ir geras panas kabintų [Priedainis, Pushaz:]