Obtest - Kelias lyrics

Pažadins bures ne vėjas, Tamsos nasruose spinduliai Tik pavirsta į naktį. Begalė vėlių regėjo, Kaip atsimušė bangos Į trupantį ašarom akmenį. Prikelia miegantį medį, Neprabudę, ugny tebegimstantys Vakaro toliai. Atpažino, sveikino vedlį Amžinai susisukę, Žalčiais išsibudinę broliai. Išvaduotą kryžkelės grobį, Smėlio kopomis vedė Ir rodė kelią iš žemės. Užsitraukia debesys juodi, Tik ramybė žvaigždžių Į nebūtį akliną slepias. Kol į pilnatį žvelgė akys, Neprabėgo naktis Net akimirka tęsėsi amžiais. Nesugrįšime namo patys, Išdžiovinę irklus Palydėsime vakarą paukščiais...