Ieva Narkutė - Moterims jau laikas lyrics

Buvo vienas toks, aukštesnis ir už dangų Su rankomis kaip irklais meldėsi dienos pradžios Kai nusišypsodavo, nušviesdavo man langus O rankomis kaip irklais pradėdavo kitoms mojuot Buvo kitas toks, pigiai pardavęs žemę Surišo sau dantis į ryšulį, išėjo jos kitur ieškot Kai nusišypsodavo, išgąsdindavo anglus O žodžiai su dantim tam ryšuly naktim neleisdavo miegot Aš kantrumu Bandžiau pasiekt tų vyrų vidų Uždegt šviesos jiems Parvest namo juos O jie ratu Vis gėrė ir gėrė pigų vyną Mums moterims ne laikas, sakė Tu moteris – tu ne laiku Buvo dar keli, papasakoti noriu Nešiodavo vien skrybėles, gyvendavo su katėmis Kai nusišypsodavo, vaidindavo romantikus O iš kačių kas vakarą iškimšdavo po naują Mis Aš kantrumu Bandžiau pasiekt tų vyrų vidų Uždegt šviesos jiems Parvest namo juos O jie ratu Vis gėrė ir gėrė pigų vyną Mums moterims ne laikas, sakė Tu moteris – tu ne laiku Ar tarp jų buvo, ar tarp jų buvo Nors vienas brangus? Ar tiktai gėrė vyną ratu ir kartojo Kaip viskas jiems ne laiku? Buvo pagaliau vienintelis, kur mirė Dejuodamas dainas po langu man, kol aš jo nemačiau Kai nusišypsodavo, širdy jam vėrės skylės O akys vandenų žalumo degė vis aštriau Kol kantrumu Bandžiau pasiekt tų vyrų vidų Uždegt šviesos jiems Parvest namo juos Tol jis ratu Pats vienas gėrė pigų vyną Man moterys jau laikas, sakė O moterys vis ne laiku