Arbata - Onutė lyrics

Ir vėl visiem visiem visiem per rankas O taip norėjos gyvam gyvam dar į glėbį Ir štai tik lieka rašyti dainas Onute, kodėl mes negalim mylėti? Mūsų niekas niekas niekas neteis, Mes patys sau patys sau atpirkimo atpirkimo ožiai Užgniaužėm tai, kas galėjo žydėti, Praradom tai, kuo galėjom tikėti. Štai mano koja, Štai mano ranka, Surišk, juk mus traukia ten pat. Ir gal tada, Onute, mes išmokslim mylėti Ir gal tada, Onute, mes išmokslim mylėti Rankom laikom laikom laikom kažką, Žodžiais tam tam nustatom ribas. Bėgam, einam patys pigiau už prekes, O taip norėtųs mylėti O taip, Onute, noretųs mylėti. Nusėdo sėdo mūsų mūsų jausmai, Dantim kalenam vis bandom bandom bandom ištart Kibirkstėlę įpūsk, - mes liepsnosim ilgai Kibirkstėlę įpūsk, - mes liepsnosim ilgai. Štai mano koja, Štai mano ranka, Surišk, juk mus traukia ten pat. Ir gal tada, Onute, mes išmokslim mylėti Ir gal tada, Onute, mes išmokslim myl