Kai po nakties baltaveidė aušra gainiojo rūką
Iš nevilties šiaurės vėjas stiprus trankė duris
O meilės ir sielvarto peiliai perrėžė venas
Ir išmušė rytas tikėjimo taurę iš drebančių rankų
Ašaros byra
Meilės nebėra
Ašaros byra
Ir krištolu skamba...
Tik paryčiui pabaigė verkti moterys juodos
Bet ir paskui neberado atilsio blunkantis mėnuo
Tu užterštam kambary laukei
Kada nuskambės telefonas
Ar girdi kaip skamba tyliai?
Byrančių ašarų krištolo fonas...
Ašaros byra
Meilės nebėra
Ašaros byra
Ir krištolu skamba...
Tegul tavo rankos virsta sparnais
Tegul tu niekada nepaliesi daiktų
Tegul tu neišeisi iš savo sapnų
Ir tegul ašaros byra iš tavo venų
Ir teskamba teskamba skamba skamba...
Ašaros byra
Meilės nebėra
Ašaros byra
Ir krištolu skamba...