Daužo laisvės varpai
Laukia sukrauti daiktai
Ir valanda lyg diena
Ilga, kelyje
Nuo batų dulkės krinta
Grįžtant aušra sutinka
Kažkur tai tolumoje
Šviečia, kviečia, šaukia, laukia...
Ten aukštai kažkas – šviečia
Iš toli kažkas – kviečia
Nieko negirdžiu, ką – šaukia
Aš jau nebe tas, kurio – laukia
Kiek prabėgo dangaus
Ir nukrito lietaus
Kur nuplukdė svajas
Kas išpildys jas
Niekas, niekas, niekas
Aš tik matytas veidas
Man vienodai šviečia
Kviečia ar šaukia
Šaukia ar laukia
Ten aukštai kažkas – šviečia
Iš toli kažkas – kviečia
Nieko negirdžiu, ką – šaukia
Aš jau nebe tas, kurio – laukia