Tamsoje daiktai atsiveria akiai
Bet akis nieko nemato
Daiktai visais balsais prabyla
O tu girdi tik spengiančią tylą
Jauti savy beprotišką baimę
Ir tai aišku savaime
Svetimam mieste visiškai vienas
Tu cigaretės ir telefonas
Ant kelių
Ant kelių pulsi
Ant kelių puolęs žemę bučiuosi
Žemę bučiuosi žeme ir virsi
Jei ant kelių pulsi
Jei ant kelių pulsi
Laikai save lyg geležį karštą
Bet kažkada prieisi kraštą
Kai įtempta nervų styga
Trūksta ir puola ant kelių kantrybė
O mintys jau telefoną renka
Bet kažkas sulaiko ranką
Ir tas kažkas tai visa tai
Kiek dar liko tavęs