Å lapiais keliais artÄ—jantis per žiburius atspindinÄius žingsnius su vÄ—jo taÅ¡komais laÅ¡ais iÅ¡ apÅ¡viesto gelsvais debesimis dangaus… debesimis dangaus…
Be pykÄio be motyvo iÅ¡sinerti iÅ¡ rudens odos paklystu ir paklydÄ™s surandu ko nepaklydÄ™s nesurasÄiau… be pykÄio be motyvo…
Atsuksim laiką rudenį, į miesto pilką eterį kvailas kalbas… kalbėsim mes…
Širdies uola nesudreba. Strėlė, kulka nepramuša nakties tylos, akių tamsos…
Be pykÄio be motyvo nusiÅ¡aut arba nuÅ¡aut kÄ… nors arba galų gale paspirt benamį Å¡unį tuÅ¡Äia ir tylu skardinÄ—je… skardinÄ—j galvoje…
Kartojasi dainos eilutÄ—s sukasi pirmyn atgal jos žodžių nepagaunu intensyviai besiblaÅ¡kant ir beieÅ¡kant ten savÄ™s… be pykÄio, be motyvo…
Atsuksim laiką rudenį, į miesto pilką eterį kvailas kalbas… kalbėsim mes…
Širdies uola nesudreba. Strėlė, kulka nepramuša nakties tylos, akių tamsos…
Atsuksim laiką rudenį, į miesto pilką eterį kvailas kalbas… kalbėsim mes…
Širdies uola nesudreba. Strėlė, kulka nepramuša nakties tylos, akių tamsos…