Aš žinau, kad greitai iš čia išnyks žiema
Dar paliks šiek tiek juodų minčių,
Apie mus.. Bet paskui elektroniniam dangui
Saulė kvies atgal paukščius
Tavo veidą vėl nuskaidrins šypsena,
Kaip pajusi rankoje gyvas gėles,
Būs atvestos durys jos pakvies visus siek tiek kitaip gyvent.
Lauk kol praskirs debesys danguje,
Kol vėl naktimis žvaigždės švies danguje,
Kol paukščiai praskris virš galvų danguje,
Kol mes su tavim būsime danguje.
Aš žinau, kad greit iš čia išnyks žiema
Dar paliks šiek tiek juodų minčių
Apie mus.. Bet paskui elektroniniam mieste saulė vėl nušvis lange.
Lauk kol praskirs debesys danguje,
Kol vėl naktimis žvaigždės švies danguje,
Kol paukščiai praskris virš galvų danguje,
Kol mes su tavim būsime danguje.
Aš žinau...
Lauk kol praskirs debesys danguje,
Kol vėl naktimis žvaigždės švies danguje,
Kol paukščiai praskris virš galvų danguje,
Kol mes su tavim būsime danguje.
Aš žinau...
Aš žinau...