Kai basas skrendi ne sapne,
Kai vakaras velkas šalia,
Iškruvintas saulės žole
Ir dievas aplanko tave.
Kai dūžta į šipulius tai
Kai tylint pasakoma "ne"
Kai siela seniai pragare –
Tu basas skrendi ne sapne.
Užpylęs akis ir ligas,
Jauties tarsi būsi kažkas
Tik šaukia i veidą diena,
Jos siela seniai pragare.
Palikit mane savyje,
Šešiastygėm užkalkit name
Iki dugno tada už save
Ir už tai, kad skridau
Iki dugno tada už save
Ir už tai, kad skridau
Iki dugno tada už save
Ir už tai, kad skridau
Ne sapne.