Nemanyk kad klydai
Gyvenu nuodėmėj
Tai žinau, bet dėl to nerimaut
Nematau prasmės
Nėr šventų, nėra be dėmės
Nes tokie tik vaikai
Nuodėmė, kurioj gyvenu
Nesunki, už ją man atleis
Nežinau už ką mane tu galėtum teist
Gal už aklą norą gyvent
Nežinau kodėl turėčiau kažką pakeist
Gyvenu, kaip moku gyvent
Paskutinis žingsnis
O kartu nuodėmė
Tai žinau, nes po jos tik numirt
Tik užgest kaip užgęsta žvaigždė
Nėr kelių, nėr kelių be duobės
Liks tik drumstas vanduo
Kur ėjau, mano pėdos paliks
Nuodėmė, kurioj gyvenau