Vasario siaurys kinke vejus namon Perpjautom gerklem inkste vokieciu sunys Varnai suko ratus virs degesiu kruvu - Livonija puole po kojom lietuviu! Kas svetima buvo siai zemei sventai Isnyko su dumais, krauju nutekejo, Kur dar pries dvi saules skambejo Keista gargaliuota kalba Dabar plytejo dykra Ir ziezirbom vejas kalbejo Pazvelki, kryzeivi, i mano akis Kas tai per sviesa, kuri sklinda is ju Kur dauzo i sipulius tavo nieksiska zvilgsni! Kas tai per ugnis, kuri dega sirdy Kur liepsnoja juoda nekentimo liepsna Kas tai per jega, kuri rankom plikom Traisko tave gelezini! Girgzdejo apkrauti rogiu kaustytu remai
Dziugiai prunkste zirgai Namu veja uzuosdami Pergales grobi ant kupros Pergales slove sirdy Neses lietuviai Kunigaikscio Treniotos namo vedami Paskendusia isdavysteje Ryga jau gaube tamsa. Kryznesiu isverstskuriu buriai Pasaloj lauke lietuviu Nakties danguje sidabriniu kardu Debesis skrode Menulis Kazkur tolumoj nuaidejo Stovyklos sargu aimana Lyg kraupiausiam sapne Aplink sujudo tamsa Mirtina menulio sviesa Suzibo kardu asmenyse Kas priesu liko gyvas Dekojo saviems nelabiems ir sventiems Kad isnese nieksiska kaili Is mirtinu gniauztu lietuviu ...Tokiu nedaug buvo!