...Musu laika u?puste ?iema
Ledo rumais virto mi?kai
Kas pa?adins i? miego ir ugni ikurs
Kai sugaus prana?ysciu ragai?...
...Kas nespejo pabusti au?roj
Ugnyje prareges pirmakart
Ka pamato akis i?siilgus tiesos
Ka lupos nori i?tart?...
Kiekviena akimirka, tartum paskutine
Laiko neskaiciuoja nei ?eme nei dangus,
Liko tik ?irdis viena i?degintoj krutinej,
Plaka tiktai bugnai vel i kova kviecia mus!
...Musu laukia ka?kas tolumoj
Tai ne ?mones ir ne ?irgai
Tai ?e?eliais pavirte, juodai nusida?e
Galingi pasaulio stulpai.
...Ar i?dristum i praraja ?okt?
Ar pakeltum akis i mane?
Savo gyvybe i?keistum i tai,
Ka tro?kai ?inot visada?...
Ar tai teisybe?...
Ar tai vienatve?...
Ar tai tikrove?...
....Ar tai laisve?...
...Musu pedos - laiko ?enklai
Tai tik dulkes ir pelenai
Kiek beeitum pirmyn atsisukes atgal
Saule ugny pamatai...
...Kur mus veda kranklio pati
Baigias kelias ir stoja tyla
Pilkapiu vejais pavirsta naktis
Tai musu mirties valanda...
Kiekviena akimirka galbut paskutine,
Laiko neskaiciuoja nei ?eme nei dangus
Viskas ka turi - tiktai ?irdis tavoj krutinej
Viskas ka ?inojai iki ?iandien - nesvarbu...
2. Devyniaragis
Atlekia elnias, vir? juru vandenu,
Sidabro kanopom ledus ?emen skelia.
Devyniaragis, dvi ?vaig?des akyse,
Pa?adina vejus, parodo jiems kelia...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Atlekia elnias, vir? kloniu ir mi?ku,
Prabudus i? miego ji sveikina ?eme.
Devyniaragis, dvi ?vaig?des akyse,
Jo kailis auksinis, jam lenkiasi med?iai...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Elnias, ?akotais ragais,
Devynios karunos - dangaus ?iburiai.
Auksu su?ibo dangus,
Jis parne?a saule ant savo ragu!
Ant pirmojo rago, ry?kiausia ?viesa,
Tai dega per am?ius ugnis pirmaprade.
Devyniaragis, dvi ?vaig?des akyse,
Ant rago devinto - kalviai kala...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...