...Musu laika u?puste ?iema Ledo rumais virto mi?kai Kas pa?adins i? miego ir ugni ikurs Kai sugaus prana?ysciu ragai?... ...Kas nespejo pabusti au?roj Ugnyje prareges pirmakart Ka pamato akis i?siilgus tiesos Ka lupos nori i?tart?... Kiekviena akimirka, tartum paskutine Laiko neskaiciuoja nei ?eme nei dangus, Liko tik ?irdis viena i?degintoj krutinej, Plaka tiktai bugnai vel i kova kviecia mus! ...Musu laukia ka?kas tolumoj Tai ne ?mones ir ne ?irgai Tai ?e?eliais pavirte, juodai nusida?e Galingi pasaulio stulpai. ...Ar i?dristum i praraja ?okt? Ar pakeltum akis i mane? Savo gyvybe i?keistum i tai, Ka tro?kai ?inot visada?... Ar tai teisybe?... Ar tai vienatve?... Ar tai tikrove?... ....Ar tai laisve?... ...Musu pedos - laiko ?enklai Tai tik dulkes ir pelenai Kiek beeitum pirmyn atsisukes atgal Saule ugny pamatai... ...Kur mus veda kranklio pati Baigias kelias ir stoja tyla Pilkapiu vejais pavirsta naktis
Tai musu mirties valanda... Kiekviena akimirka galbut paskutine, Laiko neskaiciuoja nei ?eme nei dangus Viskas ka turi - tiktai ?irdis tavoj krutinej Viskas ka ?inojai iki ?iandien - nesvarbu... 2. Devyniaragis Atlekia elnias, vir? juru vandenu, Sidabro kanopom ledus ?emen skelia. Devyniaragis, dvi ?vaig?des akyse, Pa?adina vejus, parodo jiems kelia... ...Devyniaragis... ...Devyniaragis... Atlekia elnias, vir? kloniu ir mi?ku, Prabudus i? miego ji sveikina ?eme. Devyniaragis, dvi ?vaig?des akyse, Jo kailis auksinis, jam lenkiasi med?iai... ...Devyniaragis... ...Devyniaragis... Elnias, ?akotais ragais, Devynios karunos - dangaus ?iburiai. Auksu su?ibo dangus, Jis parne?a saule ant savo ragu! Ant pirmojo rago, ry?kiausia ?viesa, Tai dega per am?ius ugnis pirmaprade. Devyniaragis, dvi ?vaig?des akyse, Ant rago devinto - kalviai kala... ...Devyniaragis... ...Devyniaragis...