Mane šaukia tavo šaknys, tavo verianti tyla,
Margos nugaros gyvačių raizgo nuodija mane,
Prakeikimai, laiko upės, lyg akimirka sapne,
Kai prabundi baltos rankos tiesia pirštus į tave…
Kranklio kelias pavojingas, sparną rėžiantis aukštai,
Tu suklupsi jei mirtingas, nemarus juo žengs lengvai,
Spinduliai juodi ištvinę, Velino ugnies takai,
Pakeliui į amžinybę palydės tave vilkai...
Vesk!
Vesk mirtingasai, laumių takais…
Vesk!
Vesk! prarastasai, norais slaptais…
Vesk!
Vesk pasmerktasai, savęs nepamesk…
Vesk!
Vesk nelemtasai, kelią atrask…
Pabalnoti juodakarciai, akys tryksta ugnimi,
Virs bedugniu tu prajosi jei tikesi savimi,
Gaus ragai anapus toliu, nesuskaitomu ausru,
Spek nugirsti savo varda virs beprotisku gelmiu...
Mano kelias pavojingas, netiketas ir slidus,
Tu suklupsi jei mirtingas, arba tapsi nemarus,
Isvaduoti tavo vejai, tavo laisve sirdyje,
Pakeliui i amzinybe pasiimki ir mane...
Vesk!
Vesk amzinasai, laumiu takais....
Vesk!
Vesk uzburtasai, norais slaptais....
Vesk!
Vesk išrinktasai, saves nepamesk…
Vesk!
Vesk prakeiktasai, kelia atrask…