Įgels, akis užmerks, ir kadanors nušvis,
Aukos midum, krauju ir šermenų gėrybėm,
Deglais lydės, išdegins takelius pirmyn,
Į rato vidury, kur erdvės susipynė...
Tai paskutinė kelionė iš mano kūno,
Bet dar ne pabaiga…
Nedelsk, nebus rytoj išgarbintų vardų,
Tik toliai kruvini sau ištakas suranda,
Tau šmėkla Giltinės nusilenkia žemai,
Ilsėtis po mirties, dėja mums lemta...
Į nebūtį krenta garbus gyvybės rūbas,
Tai dar ne pabaiga...
Dar niekas nesugryžo iš pradžių pradžios,
Atsiveria dausų šviesoj jau viską matę,
Pritrūks tyla raudoj sugeltos išminties,
Pas mirtį mes visi tokie panašūs...
Tai paskutinė kelionė iš mano kūno,
Tai dar ne pabaiga...