Rangosi bedugne iš gelmių, net vėjai girdi,
Virsta tik akimirkai ji medziu osimu,
Taip gyliai nuodai gyvačių sugelia į širdį,
Gesta akyse liepsna o sielai neramu...
Driekiasi miskais savu krauju zymetas kelias,
Tolsta plieno pragaras,ir kruvina ausra,
Šiaurės vėjais verčiasi žirgai bėrieji mano,
Is gyvenimo gyvam istrukti nevalia...
Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski,
Verski mane šimtašakiu, žaizdas man užginki…
Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski,
Milzinu virski tvirtu, i padanges pakilki...
Proteviu balsais prabyla simtametes veles,
Vejais girgzda medziuose ju nemari giesme,
Kam gi tu Medeine pasirodei man pries mirti?
Kam gi mano suzalota kuna ismainei?
Saknys taip gyliai, gyliai net kankliu rauda girdi,
Rankos i sakas, it dangu remiantys peciai,
Milzinu medziu kerosiu kol pradesiu zilti,
Lauksiu kol is mano toliu vel parjos zirgai...
Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski,
Verski mane šimtašakiu, gyvybe grazinki...
Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski,
Ąžuolu virski tvirtu, virs pasaulio pakilki...