Jie jie nori kalbėti už mus Jie pavertė mūsų namus Tuščiais Jie nežino kur mūsų tiesa Mums sesė - naktis jiems - diena Balta Dabar jie laukia mūsų klaidų O mes nešam ant savo pečių Sparnus Nors jie sudegino mūsų rankas Bet mes turim dar savo dainas Tikras Nors miręs tavo gilus vandenynas Ir tavo rankos nusvirę prie kojų Bet mintys kyla aukštyn lyg paukščiai Gyvena laisvai kaip vėjas laukinis