Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono Pro užrakintas geležies duris Pro šaltą žiburį beprotiškai geltoną, Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris. Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia Pro gnomų požemiuose suneštus turtus Atskrenda pasaka, atogrąžų karšta plaštakė Ir mirga margas spindulių lietus. Septynias mylias žengia vaiko koja Našlaitės neliečia vilkai pikti, O Eglės broliai kirviais užkapoja Jos vyrą žaltį jūros pakrašty. O voras su trupiniu į dangų kelias Ir kalba akmuo ir medi nebylys Ir ieško laimės ant senos aklos kumelės Per visą žemę jodamas kvailys. Pasaulis juokiasi .kukuendęs savo tinklą, Ant žemės vieškelių, takelių ir takų. Klausau ką pasaka man gieda kaip lakštingala Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.